Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų emocinės inteligencijos ugdymo samprata krikščioniškos antropologijos požiūriu (x darželio atvejis) ; The concept of emotional intelligence development of preschoolers in Christian anthropology

Jausmai – mūsų gyvenimo dalis, todėl privalome mokėti juos valdyti. Moksliniais tyrimais pagrįstos emocinės inteligencijos ir gyvenimo kokybės sąsajos- asmeniniai bei akademiniai pasiekimai glaudžiai siejasi su emocinės inteligencijos lygiu. Jau ikimokykliniame amžiuje būtina didesnį dėmesį skirti ne tik akademiniam mokymui, bet ir emociniam ugdymui. Tyrimas grindžiamas klausimais: Ar tėvai rodo tinkamą emocinės inteligencijos pavyzdį savo vaikams? Ar sudaro palankias sąlygas vaikų pasitikėjimo ugdymuisi? Ar padeda vaikams įgyti patikimą žodyną emocijoms apibūdinti? Tyrimo problema: ikimokyklinio amžiaus tėvų emocinės inteligencijos ugdymo samprata krikščioniškos antropologijos požiūriu. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokią emocinės inteligencijos ugdymo sampratą turi ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai krikščioniškosios antropologijos požiūriu. Tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų emocinės inteligencijos ugdymo samprata krikščioniškosios antropologijos požiūriu. Tyrimo uždaviniai: ⦁ Atskleisti emocinės inteligencijos sampratą ir jos svarbą vaiko asmenybės ugdymuisi. ⦁ Išskirti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinės inteligencijos ugdymo parametrus, emocinės inteligencijos konstrukto elementus. ⦁ Apibūdinti pagrindinius krikščioniškos antropologijos principus. ⦁ Nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų emocinės inteligencijos ugdymo sampratą krikščioniškos antropologijos požiūriu. Tyrimo metodai: 1) mokslinės literatūros analizė; 2) anketinė apklausa. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tėvai turi pakankamai gerą ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinės inteligencijos ugdymo sampratą krikščioniškos antropologijos požiūriu. Dauguma tėvų patys turi puikius savitvardos įgūdžius ir to moko savo vaikus, tačiau auklėdami vaikus daro keletą esminių klaidų neigiamai veikiančių emocinės inteligencijos ugdymąsi: giria, bet ne skatina vaiką tobulėti; nelinkę rodyti tikruosius savo jausmus ir paaiškinti vaikui tų jausmų priežastis; nepripažįsta visų emocijų, menkina jausmus; linkę akcentuoti vaikų netinkamą elgesį, bet ...