Pajūrio urbanizuotų teritorijų plėtros iššūkiai landšaftui

International audience ; Dėl sparčios telekomunikacijų plėtros bei globalizacijos procesų, gyventojams, atstumas tarp darbo ir jų gyvenamosios vietos, tampa mažiau reikšmingu (Zhong et al. 2014 (a); Shatu et al. 2014; Neuman 2005; Žaromskis 2001). Suburbanizacijos procesas, daugeliu atveju traktuojamas kaip neigiamas procesas, įtakojantis oro taršą bei lemiantis chaotišką ir nedarnų teritorijos užstatymą. (Wang et al. 2014; Newman et al. 2014; Poom et al. 2014; Brand et al. 2009; Neuman 2005; Europos Sąjungos regioninė politika 2007). 2004 metais, Europos Komisija pabrėžė darnios miestų plėtros ir efektyvaus žemės naudojimo, kaip neatsinaujinančio išteklio, svarbą (European Journal of Spatial Development, 2012; Zaleckis 2010; Poom et al., 2014). Svarbu pastebėti, kad vis labiau pradedama kalbėti apie urbanizuotų teritorijų įtaką klimatui, o ne atvirkščiai. Bicknell et al. (2009), pažymi, kad didelė gyvenviečių bei verslų koncentraciją pakrančių zonoje, turi rimtų pasekmių supančiai aplinkai, kranto bei jūros ekosistemoms. Šio tyrimo tikslas, nustatyti gyvenviečių plėtros pasekmes Klaipėdos bei jos aplinkinėms teritorijoms, pasekmes. Pagrindiniai tikslai: (I) nustatyti gyvenviečių teritorinius skirtumus 2005-2013 metais; (II) numatyti galimas gyvenviečių plėtros kryptis iki 2020 metų; (III) įvertinti galimas Klaipėdos miesto ir priemiesčių plėtros pasekmes