Šv. Bonifacas XIV-XVI amžiuje arba 'kamalduliškoji' šv. Brunono Kverfurtiečio pažinimo tradicija

Šv. Brunono Bonifaco „kamalduliškoji“ pažinimo tradicija XIV-XVI a. formavosi remiantis Petro Damianio „Šv. Romualdo gyvenimu“ (apie 1042 m.) ir šv. Bonifacas galėjo būti pažintas per šv. Romualdą. Todėl XIV-XVI a. šv. Bonifaco gyvenimo ir kankinystės istorija yra įkomponuojama į jo mokytojo šv. Romualdo gyvenimą. Nežinant šv. Bonifaco mirties datos, XIV-XVI a. susiformavo tradicija, kuri oficialiai įtvirtinta 1583 m. Romos martirologe, šv. Romualdo mirties dieną laikyti šv. Bonifaco minėjimo data. Pirmuoju rankraštiniu šv. Bonifaco gyvenimo ir kankinystės istorijos pateikėju reikia laikyti XIV a. septintojo-aštuntojo dešimtmečių sandūroje Petro Natalio (ca. 1330-ca. 1400) sudarytą šventųjų gyvenimų katalogą (Catalogus sanctorum), o pirmasis išspausdintas šio šventojo gyvenimas yra 1484 m. Niurnberge išėjusiame Antonino iš Florencijos veikale „Summa historialis, sive Chronicon“. Bene pirmasis šv. Brunono Bonifaco pavaizdavimas yra 1514 m. Lione išleistame minėtame Petro Natalio šventųjų gyvenimų kataloge. Šv. Bonifaco gyvenimo pateikėjai Petro Damianio „Šv. Romualdo gyvenimą" perpasakodavo savais žodžiais, sutrumpindavo, perinterpretuodavo. Todėl natūraliai atsirado šio šventojo paskutinės misijos „geografinių“ interpretacijų, kurių svarbiausia – atskirų Damianio „geografinių taškų“ sujungimas į vieną – Rusijos / rusų – „tašką“, eliminavus šv. Adalberto siužetą, o „atsivertusius slavus“ padarius rusais ar Rusija. The Camaldolese tradition of the cognition of Saint Boniface in the I4th-16th centuries was formed on the basis of The Life of Saint Romuald by Peter Damián (about 1042), whereas Saint Boniface could be known through Saint Romuald. Therefore, the history of life and martyrdom of Saint Boniface in the 14th-16th centuries is embedded in the life of his teacher Saint Romuald. The absence of the date of death of Saint Boniface gave rise to the tradition of the 14th-16th centuries, which was officially established in the 1583 edition of the Roman martyrology, to consider the date of death of Saint Romuald as the commemoration date of Saint Boniface. Petrus de Natalibus (ca. 1330 - ca. 1400) is considered the first presenter of the history of life and martyrdom of Saint Boniface in the form of a manuscript. He added the life of Saint Romuald's pupil Saint Boniface to the records of June in the Catalogue of Saints (Catalogus Sanctorum) compiled by him at the turning point between the 1360s and the 1370s. Moreover, the first printed version of the saint's life appeared in the treatise Summa historialis, sive Chronicon by Anthony of Florence (1389-1459) published in Nuremberg in 1484. Probably the first visual presentation of Saint Boniface dates back to the aforementioned "Catalogue of Saints" by Petrus de Natalibus, published in Lyon in 1514. The presenters of the life of Saint Boniface used to present "The Life of Saint Romuald" by Peter Damian by retelling it in their own words, shortening and reinterpreting it. Naturally, this gave rise to the "geographic" interpretations of the final mission of the saint, the most important of which is the joining of individual "geographic points" described by Damián into a single - Russia's / Russian - "point" by eliminating the story line of Saint Adalbert and turning the "converting Slavs" into Russians or Russia.